- ištarpuoti
- ištarpúoti 1. tr. CII1046, N, J, Š, NdŽ, Ds padaryti tarpus, išskirstyti, išdėlioti tarpais, perdalyti. 2. tr. J, Š išvesti laisvais tarpais. | refl.: Gal praeisim, kaip nors vis išsitarpúosim par žmones Vdžg. 3. intr. rasti laisvo laiko tarpą: Gal ištarpúosiu kokią dienelę – ateisiu ir tau pamačyt Lkč. | refl. J, BŽ71, NdŽ, Mrj, Vlkv, Grš, Žvr, Stak, Rs: Na, vis kap nors išsitarpãvę atvažiuokit pas mus Plv. Vargu begalėsiu išsitarpuoti iš namų Žem. 4. tr. Kdl ištaikyti, duoti kam: Tokią algą ima, o ma[n], senam tėvui, negalia ištarpúot dvidešimt penkių rublių Skr. Ištarpúok man šiai dienai arklį Grš. | refl. tr.: Nusiderėti šį kartą jis būtinai norėjo, nes degė noru už likusius pinigus išsitarpuoti sau buteliuką P.Cvir. 5. refl. ištrūkti, išsprukti, pabėgti, išsisukti: Išbėgo vaikinas, bene išsitarpuõs nuo akrūtų, t. y. išsisuks tuo tarpu J. Tarpuokis, kol išsitarpúosi nuo žmogžudžių J. 6. refl. Grdž, Šk išsitekti, tilpti: Pasilik, išsitarpúosme kaip nons visi [viename name] Rs. \ tarpuoti; įtarpuoti; ištarpuoti; patarpuoti; pertarpuoti; pratarpuoti; sutarpuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.